1. Juridinė informacija
Žemės suteikimas užsienio piliečiams Lietuvoje dovanojimo sutarties pagrindu
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad dovanojimo sutartis, kurios pagrindu užsienio pilietis įsigyja žemės mūsų šalyje pripažįstama negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, kadangi žemės sklypas kaip dovana įgytas esant imperatyviajam įstatymo draudimui.[13]
[13]Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2013.
Savininko registrų centro išrašo ir kitų nekilnojamojo turto dokumentų pateikimas
Vienas iš teikiamų registro duomenų yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengtas registro išrašas. Registro išraše įrašyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymu nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu. Notaro išduotas ir patvirtintas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Registro centro išduotas išrašas laikomi oficialia informacija ir atspindi tik įregistravimo momentu arba nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pagrindu išrašo parengimo momentu įrašytų kadastro ir registro duomenų būklę. Šis išrašas nėra pagrindas sudaryti notarinius nekilnojamojo turto sandorius.
Turto, priklausančio nepilnamečiui vaikui nuo 14 iki 18 metų, pirkimas
Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 metų nori sudaryti notarinį sandorį, tėvų sutikimas taip pat turi būti patvirtintas notariškai. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo.
Plačiau: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys 2.8 straipsnis.
Nekilnojamojo turto įkeitimas daugiau nei vienam bankui vienu metu
Jeigu pirmesniu įkeitimu daiktas nebuvo perduotas įkaito turėtojui ir jeigu ko kita nenumato įkeitimo lakštas, yra leidžiamas paskesnis įkeitimas, kai įkeitimo objektas įkaito turėtojui neperduodamas. Tokiais atvejais ankstesnis įkeitimas lieka galioti.
Įkaito davėjas privalo pranešti kiekvienam kreditoriui apie visus pirmesnius ir paskesnius įkeitimus, taip pat įkeitimu užtikrintas prievoles ir jų dydį. Įkaito davėjas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patiria bet kuris iš kreditorių dėl šios pareigos neįvykdymo.
Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn arba įkeičiamas pakartotinai.
Plačiau: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė
Areštuoto turto įsigijimas
Pagal įstatymus, apie varžytynes viešai paskelbiama likus 30 dienų iki jų pradžios, tačiau turto savininkas sau naudingesniu pardavimu gali pradėti rūpintis gerokai anksčiau – jau tada, kai gauna antstolio raginimą geruoju įvykdyti sprendimą arba turto arešto aktą. Tai yra signalai, kad turtas vėliau gali būti realizuojamas priverstiniu būdu. Sužinojus apie pradėtą skolos išieškojimą, skolininkui vertėtų nedelsiant nuvykti pas antstolį, pasikalbėti apie tolimesnius vykdymo veiksmus, pasidomėti galimų varžytynių data ir pasiūlyti antstoliui savo pagalbą. Jeigu skolininkas įsipareigoja padengti skolą ir pats aktyviai ieško pirkėjo, antstoliai paprastai atideda varžytynes vėlesniam laikotarpiui, suderinę tai su kreditoriumi.
Pirkėjų areštuotam turtui galima ieškoti visais įmanomais būdais – apie pardavimą skelbiant vietos laikraščiuose, interneto portaluose bei kitose žiniasklaidos priemonėse, taip pat ir kreipiantis į nekilnojamojo turto agentūras. Kuo didesnis pirkėjų ratas – tuo didesnė tikimybė parduoti brangiau. Turtą galima parduoti ir artimiems giminaičiams – tai turbūt geriausia išeitis, nes turtas faktiškai neprarandamas, jis lieka šeimoje.
Jeigu iki varžytynių pradžios skolininkas suranda savo turto pirkėją, vietoj priverstinio pardavimo procedūros įvyksta įprastas sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet teismas, o pinigai yra mokami į antstolio depozitinę sąskaitą.
CPK 704 straipsnis skelbia, kad turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Jeigu skolininko turtas parduodamas už didesnę sumą, negu reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, likęs skirtumas grąžinamas pardavėjui.
Parduodamas turtą „savam“ pirkėjui, skolininkas turi daugiausia galimybių išvengti nuostolių ir derėtis dėl kainos. Kai prasideda varžytynių procesas, pardavimo kainos iš anksto žinoti jau neįmanoma. Įstatymas reikalauja, kad pradinė pardavimo kaina per pirmąsias varžytynes būtų 80 proc., o per antrąsias – 60 proc. rinkos vertės. Todėl gali atsitikti taip, kad varžytynių dalyviai tik minimaliai pakels kainą, ir turtas bus parduotas 15 proc. arba net 35 proc. pigiau, negu realiai kainuotų rinkoje. Jeigu skola didelė, už išvaržytą turtą gautų lėšų gali net neužtekti jai padengti. Be to, skolininkui brangiai kainuoja ir pati varžytynių procedūra: tenka atlyginti antstolio patirtas išlaidas už varžytynių skelbimus laikraščiuose, pranešimų siuntimą proceso šalims bei sumokėti už varžytynių organizavimą.
Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui palankesnis ir tuo požiūriu, kad sutaupo daug laiko ir padeda išvengti vėlesnių ginčų teisme. Įvykus geranoriškam susitarimui, nei pardavėjas, nei pirkėjas vėliau nekelia pretenzijų dėl turto kainos ar kitų pardavimo aplinkybių, o po varžytynių šalys bylinėjasi dažnai. Dėl šios priežasties areštuoto turto pardavimas skolininko pasirinktam pirkėjui daug palankesnis ir antstoliui: jis išvengia rizikos, kad procesiniai veiksmai bus ginčijami teisme ir dėl kokių nors paaiškėjusių klaidų gali tekti atlyginti skolininko patirtą materialinę žalą.
Nuomos įregistravimas įkeistam ar areštuotam turtui
Nuomą įregistruoti įkeistam ar areštuotam turtui galima, jei bus pateiktas atitinkamai kreditoriaus arba areštavusios institucijos sutikimas.
Pastato energinio naudingumo sertifikatas
Pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo laikas – 10 metų.
Servituto įregistravimas
Norint įregistruoti servitutą būtina pateikti žemės sklypo planą.
Nuomos sutarties registravimas
Sandorių teisinės registracijos nuostatos ir neįregistravimo pasekmės įtvirtintos Civilinio kodekso 1.75 straipsnyje. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto, šiuo atveju nuomos sandorio fakto, prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.
Jeigu juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais (ne nuo notarine forma patvirtinto sandorio), asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje.
Pažymėtina ir tai, kad asmenys, iki įstatymo Nr. XII-1833 įsigaliojimo (2015-11-01) įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo įstatymo Nr. XII-1833 įsigaliojimo dienos (2015-11-01).
Notaro patvirtinimas registruojant panaudos sutartį
Civilinio kodekso 6.478 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinės formos.
Sutarties šalims pageidaujant, nekilnojamojo daikto panaudos sutartis gali būti sudaryta ir notarine forma, kaip nurodyta Civilinio kodekso 1.77 straipsnio 2 dalyje.
Asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą dėl sudarytos nekilnojamojo turto panaudos sutarties, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (Registrų centrui) turi paduoti prašymą. Kartu su prašymu reikia pateikti juridinio fakto atsiradimą patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju – rašytinės formos, sutarties šalių patvirtintą, galiojančią nekilnojamojo daikto panaudos sutartį.
Daugiau apie registravimo paslaugų terminus ir įkainius: http://www.registrucentras.lt/p/85.
Papildoma informacija:
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje nustatyta prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka, kurioje nurodyta, kad prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
Prašymas įregistruoti juridinį faktą dėl sudarytos nekilnojamojo daikto panaudos sutarties gai būti pateikiamas asmeniškai bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje arba paštu. Asmens prašymas, perduotas paštu, laikomas pateiktu, jeigu prašyme nurodyta įsipareigojimas apmokėti už atliktus darbus, parengtų dokumentų atsiėmimo vieta arba jų pateikimo būdas, ir galima identifikuoti pareiškėją.
Situacijos pavyzdys: Ištraukus Registrų centro išrašą, paaiškėja, kad asmuo su kuriuo kalbėjotės apie to turto pardavimą nėra turto savininkas. Kaip elgtis?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. 4.37 straipsnis.
4.37 straipsnis. Nuosavybės teisės sąvoka
- Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
- Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.
Apmokėjimas už nekilnojamojo turto vertinimą
Nekilnojamojo turto vertinimas – brangi, tačiau neišvengiamai reikalinga procedūra, nes bankai be turto vertinimo neduoda paskolos būstui įsigyti.
Būsto vertinimo paslaugų įkainiai priklauso nuo objekto ypatumų. Buto įvertinimo įkainiai dažniausiai Vilniaus mieste vyrauja nuo 87 Eur iki 115 Eur. Namo vertinimas Vilniuje gali kainuoti 145-200 Eur. Žemės sklypų, skirtų namo statybai, Vilniaus mieste ir jo apylinkėse vertinimas dažniausiai kainuoja 100-145 Eur. Kituose Lietuvos miestuose vertinimo įkainiai gali būti 30 proc. pigesni.
Atskirais atvejais už turto vertinimą moka pardavėjai, pavyzdžiui, statybų bendrovės, todėl žmogui gali pasirodyti, kad jam vertinimo paslaugos yra nemokamos. Tačiau vienokiais ar kitokiais keliais vertinimas banką vis tiek pasiekia. Ypatingais atvejais bankui pakanka tik preliminaraus vertinimo, o ne išsamios ataskaitos, tad išlaidos vertinimui gali būti šiek tiek mažesnės.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką apsieti be turto vertinimo skolinantis pinigų iš banko praktiškai neįmanoma.
Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka
Civilinio kodekso 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.81 straipsniu namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto dalį bendrosios nuosavybės teisėmis. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas.
Žyma apie bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nekilnojamojo turto registre daroma bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje kartu su prašymu pateikus bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo ar kitą dokumentą (teismo sprendimą, nutartį) patvirtinantį, kad tokia tvarka nustatyta.
Situacijos, kuomet nebūtina kreiptis į notarą
Į notarą neprivaloma kreiptis dėl:
- nekilnojamojo daikto panaudos sutarties;
- nekilnojamojo daikto nuomos (išskyrus ilgalaikę nuomą) ar finansinės nuomos sutarties;
- kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties;
- kilnojamojo daikto panaudos sutarties;
- kilnojamojo daikto nuomos ar finansinės nuomos sutarties;
- kilnojamojo daikto pasidalinimo sutarties;
- vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sutarties išskyrus uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka; ;
- paskolos ar kreditavimo sutarties;
- reikalavimo perleidimo, skolos perkėlimo sutarties reikalavimo, skolos patvirtinimo;
- preliminarios sutarties;
- nekilnojamojo daikto priėmimo ir perdavimo dokumento patvirtinimo;
- pavedimo sutarties.
Nors šių sandorių tam tikrais atvejais nebūtina tvirtinti pas notarą, tačiau rekomenduotina pasitarti su teisininku kaip surašyti dokumentus ir susipažinti su tokio dokumento pasirašymo pasekmėmis.
Jeigu neprivalomos notarinės formos sandorį arba kitą veiksmą asmuo laiko pakankamai svarbiu, jis turi teisę gauti notaro paslaugas. Būtent notarui yra numatyta pareiga tvirtinant sandorį išaiškinti sandorio šalims jo esmę ir pasekmes bei įvertinti sandorio ir įstatymų nuostatų atitikimą.
Registrų centro išrašo patikrinimas, prieš pradedant dirbti su objekto pardavimu
Vienas iš teikiamų registro duomenų yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengtas registro išrašas. Registro išraše įrašyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu. Tiek notaro išduotas ir patvirtintas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, tiek Registro centro išduotas išrašas laikytinas oficialia informacija ir atspindi tik įregistravimo momentu arba nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pagrindu išrašo parengimo momentu įrašytų kadastro ir registro duomenų būklę. Šis išrašas nėra pagrindas sudaryti notarinius nekilnojamojo turto sandorius.
Notaro galimybės įforminti pardavimo-pirkimo sutartį, jeigu pardavėjo norimas parduoti turtas areštuotas antstolių dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas
Pagal įstatymus apie varžytynes viešai paskelbiama likus 30 dienų iki jų pradžios, tačiau turto savininkas sau naudingesniu pardavimu gali pradėti rūpintis gerokai anksčiau – jau tada, kai gauna antstolio raginimą geruoju įvykdyti sprendimą arba turto arešto aktą. Tai yra signalai, kad turtas vėliau gali būti realizuojamas priverstiniu būdu. Sužinojus apie pradėtą skolos išieškojimą, skolininkui vertėtų nedelsiant nuvykti pas antstolį, pasikalbėti apie tolimesnius vykdymo veiksmus, pasidomėti galimų varžytynių data ir pasiūlyti antstoliui savo pagalbą. Jeigu skolininkas įsipareigoja padengti skolą ir pats aktyviai ieško pirkėjo, antstoliai paprastai atideda varžytynes vėlesniam laikotarpiui, suderinę tai su kreditoriumi.
Notarinio pirkimo-pardavimo sutarties forminimo mokesčio mokėjimas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė 6.310 straipsnis. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidos:
- Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidos tenka pirkėjui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
- Daiktų pristatymo, jų svėrimo ir perskaičiavimo (kiekio patikrinimo) išlaidos tenka pardavėjui, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
- Daiktų priėmimo, daiktų perdavimo–priėmimo dokumento sudarymo išlaidos tenka pirkėjui.
Civilinis kodeksas nustato, kad pirkimo-pardavimo sutarties notarinių išlaidų apmokėjimas yra pirkėjo pareiga, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Vadinasi, Civilinis kodeksas suteikia teisę pačioms šalims nuspręsti, kas turi apmokėti notarines išlaidas, tačiau šalims nesusitarus, ši pareiga turėtų tekti pirkėjui.
Situacijos pavyzdys: Jei butas kainuoja 43 000 Eur, kiek kainuotų notaro paslaugos parduodant tokį butą?
Paslauga kainuotų 193,50 Eur. Ši suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo„ 1.1. p.
Skaičiuoklė: http://www.infolex.lt/ta/Default.aspx?Id=32&sid=11#itlMenu_ctl00_rez
Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojusios šalys
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė 6.305 straipsnis. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata:
- Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
- Vertybinių popierių, valiutinių vertybių pirkimui-pardavimui taikomos šio skyriaus normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo-pardavimo taisyklių.
- Atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.
- Šio skyriaus normos taikomos turtinių teisių pirkimui-pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei.
Preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė 6.165 straipsnis.
- Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.
- Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią.
- Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
- Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
- Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
2. Finansinė informacija
Atlygis brokeriui
Atlygį brokeriui mokėti turi ta šalis, kuriai jis atstovauja.
Būsto paskola Lietuvos komerciniuose bankuose
Maksimalus Lietuvos komercinių bankų finansuojamo būsto kredito procentas nuo 2011 m. lapkričio mėn. 12 d. yra 85 proc.Minimalus pradinis įnašas, norint gauti būsto paskolą Lietuvos komerciniuose bankuose, yra 15 proc. būsto kainos.
Situacijos pavyzdys: Dalius nusprendė įsigyti 1988 m. statybos būstą už 100 000 Eur, imdamas paskolą iš banko (bankas finansuotų Dalių 85 proc.). Turto vertintojas įvertino išsirinktą turtą 80 000 eurų. Kas laukia Daliaus?
Dalius išsirinktą turtą galės įsigyti tokiu atveju, jei pradinio įnašo mokesčiui turės 32 000 Eur.
Būsto paskolos kainodara
Būsto paskolos kainodarą, kurią sudaro banko marža + EURIBOR, siūlo visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, išskyrus DNB, kurio kainodara yra banko marža + EBIFN.
EURIBOR samprata
EURIBOR (angl. Euro Interbank Offered Rate – euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma) yra orientacinis palūkanų dydis Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. EURIBOR skaičiuoja ir skelbia Europos bankų federacija, kuri atstovauja 4,5 tūkst. bankų 24 ES narėse ir Islandijoje, Norvegijoje bei Šveicarijoje. Kaip ir LIBOR, EURIBOR yra vidutinis palūkanų dydis, už kurį vieni bankai skolina lėšas kitiems bankams. EURIBOR dydis taip pat skelbiamas kiekvieną dieną. Pirmą kartą EURIBOR paskelbtas 1998 metų sausio 2 dieną. EURIBOR palūkanų norma taip pat laikoma baziniu dydžiu nustatant paskolų palūkanų normas Lietuvoje ir kitose šalyse, ateities sandoriams sudaryti ir kitiems tikslams.
Standartinė kredito sutarties pasirašymo kaina
NORDEA
http://www.nordea.lt/lt/privatiems/naudinga-informacija/paslaugu-ikainiai#busto_kreditas
DNB
https://www.dnb.lt/lt/naudinga-informacija/kainorastis/privatiems-klientams-busto-paskolos
SEB
https://www.seb.lt/kreditai-ir-lizingas/kreditai-ir-lizingas/busto-kreditas#ikainiai
Banko sprendimas arba banko išduodamas garantinio raštas, reiškiantis teigiamą banko apsisprendimą dėl kredito suteikimo, yra išduodamas nemokamai.
Nekilnojamojo turto mokesčio taikymas gyvenamosios paskirties turtui
Nekilnojamojo turto mokestį gyventojai moka už nuosavybės teise priklausančius ar jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 289,62 tūkst. Eur (1 mln. litų). Šių paskirčių nekilnojamojo turto vertė, viršijanti neapmokestinamą dydį, apmokestinama 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertei, viršijus 220 000 eurų, viršijanti dalis apmokestinama 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu. Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nariams priklausančio nekilnojamojo turto vertei neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų. Tokiu atveju neapmokestinamoji nekilnojamojo turto, priklausančio šeimos nariams, vertė didinama 30 procentų ir yra taikoma individualiai kiekvienam iš sutuoktinių jų pasirinktu santykiu. Nekilnojamojo turto mokestis turi būti deklaruotas ir sumokėtas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Gyventojų pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – tai valstybinis mokestis, taikomas šalyje gyvenantiems ir gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Šiuo mokesčiu apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbtos piniginės pajamos: gaunamas darbo užmokestis, kapitalo pajamos, autoriniai ir kito tipo honorarai bei pajamos.
Kas apmokestinama?
GPM turi mokėti ir pajamų gavę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, GPM mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Apmokestinamos pajamų rūšys:
- palūkanos (iki 2013-12-31); palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
- ajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (iki 2013-12-31); pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (nuostatos įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.);
- pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
- honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
- su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
- sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
- atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
- pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
- kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, nustatytas vienodas — 15 procentų dydžio pajamų mokesčio tarifas, jeigu GPMĮ 6 straipsnyje nenustatyta kitaip.
Pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina) (taikoma iki 2013-12-31).
Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina) (taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas).
Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos.
Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).
(nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas)
Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn netauriųjų metalų laužą.
(nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis, sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Fiksuotus dydžius nustato savivaldybių tarybos.
Aukščiausios nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
2004–2007 m. laikotarpiu Lietuvos būsto rinka išgyveno „aukso amžių“. Sparčiai kylanti ekonomika, augančios gyventojų pajamos bei lūkesčiai, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, didėjanti būsto paklausa ir nuo jos atsiliekanti pasiūla, palankios kreditavimo sąlygos lėmė, kad per tuos ketverius metus butų kainos išaugo daugiau nei 200 proc. (3 kartus). 2005 m. Lietuvos didmiesčiuose buvo užfiksuotas rekordinis – net 60 proc. – būsto kainų augimas. 2007 m. pabaigoje butų ir namų kainos pasiekė rekordines aukštumas, o jau 2008 metų pradžioje būsto kainos pradėjo mažėti beveik visoje Lietuvoje.
Žemės ir statinių mokestinės vertės nustatymas
Žemės ir statinių mokestines vertes nustato Registrų centras. Žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Turto rinkos vertė
Turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).
Nekilnojamojo turto mokestinė vertė
Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu arba išlaidų (kaštų) metodu (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8, 9 straipsniai).
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal vėliausius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 42 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijų ir Lietuvos Respublikos teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus, skirtus nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, tvirtina finansų ministras.
Nekilnojamojo turto objektams, kurių mokestinė vertė apskaičiuojama masinio vertinimu būdu, naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2011, 2012 ,2013, 2014, 2015 metais).
Nekilnojamojo turto objektams, kurių mokestinė vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu, mokestinė vertė galioja 5 metus, tačiau nekilnojamojo turto savininkas gali pateikti prašymą Registrų centrui perskaičiuoti mokestinę vertę dažniau.
Laidavimas
Laidavimas – sutartis, pagal kurią laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. Laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos prievolės įvykdymas. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimas negali būti suvaržytas ir kitokiu būdu. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio.
3. Techninė informacija
Galimi statyti objektai, jeigu žemės paskirtis K1
K1 naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.
Teritorijos naudojimo budas ar pobūdis: žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai.
Galimi statyti objektai, jeigu žemės paskirtis G1
G1 naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
Teritorijos naudojimo budas ar pobūdis: žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai.
Statyba miško žemėje
Statybos miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje negalimos, išskyrus privačiuose miškuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius: pavėsines, laipynes ir pan. (parengus ir suderinus reikiamus projektus). Tad, jei turite patvirtintą detalųjį planą, kuriame numatomos statybos, pradėti statybas galėsite tik tuomet, kai pasikeisite žemės paskirtį iš miškų ūkio paskirties žemės. O tam, be kitų procedūrų, reikia sumokėti paskaičiuotą paskirties keitimo kompensaciją arba įveisti naują mišką kitoje vietoje, jei nenorite mokėti pinigais.
Daugiabučio namo savininkų bendrija
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. 3 straipsnis.
Daugiabučio namo savininkų bendrija ir jos statusas:
- Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
- Bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
- Bendrijos veiklą nustato šis įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.
- Bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
- Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais.
Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-532, 2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 91-3187 (2001-10-26)
Sklypų amalgamacija
Amalgamacija – tai bendros žemės sklypo ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.
Atstumas nuo žemės sklypo ribos statant namą
Minimalus atstumas yra 300 cm.
Naujos statybos nama
Namas laikomas naujos statybos, jeigu buvo pastatytas ne vėliau kaip prieš 10 metų. Šis terminas aktualus, norint gauti paskolą banke.
Kadastriniai buto matavimai, jei remonto metu griaunamos sienos
Visais atvejais būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus bute, jei remonto metu yra griaunamos sienos.
Namo apšiltinimas
Lietuvoje fasado apšiltinimui ir apdailai yra naudojami du populiariausi metodai: tinkuojamas (ant sienos montuojama termoizoliacinė medžiaga (dažniausiai – polistireninio putplastčio plokštės, ir ant jos iškart formuojamas armuoto tinko sluoksnis)) ir vėdinamas (ant specialaus karkaso montuojama mineralinė vata (dažniausiai), paliekamas oro tarpas ir iš išorės montuojamos fasado apdailos plokštės).
Centrinis šildymas
Centrinis šildymas arba kolektorinė šildymo sistema šiuo metu dažnai montuojama daugiabučiuose namuose.
Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo. Laiptų aikštelėje, prie kiekvieno buto įrengtame šilumos skyde (techniniame kanale) sumontuojami uždaromieji buto sistemos ventiliai, šilumos ir karšto vandens skaitikliai. Sumontavus kolektorinę sistemą, gyventojas uždaromaisiais ventiliais gali atjungti šildymą ar karštą vandenį tik savo butui, tuo tarpu kitiems butams šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutraukiamas.
Skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį. Butų skaitiklius sumontavus laiptinėje arba skaitikliams sumontuotiems bute įrengus nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, darbuotojas, atsakingas už namo inžinerinių sistemų eksploatavimą, reikiamą dieną gali užfiksuoti jų rodmenis ir pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis paskirstyti apskaičiuotus šildymo ir paruošto karšto vandens kaštus.
Kadastriniai ir geodeziniai matavimai
Kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje (LKS-94), atliekami žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
Kadastrinių matavimų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą, sukomplektuotas rinkinys.
Kadastriniais (geodeziniais) matavimais:
- nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės,
- apskaičiuojami tų žemės sklypų plotai ir statinių geometriniai parametrai,
- kartografuojami žemės naudmenų kontūrai,
- pažymimi žemės naudojimo apribojimai ir servitutai,
- parengiamas žemės sklypo planas,
- sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla,
- atliekami statinių kampų žymėjimo darbai,
- parengiamas pastato pririšimo žemės sklype planas.
Kadastriniams matavimams atlikti reikia pateikti žemės sklypo kadastro pažymėjimą (žemės sklypo teisinę registraciją), preliminarų arba detalųjį sklypo planą, bei statinių, esančių šiame sklype (jei tokie yra), kadastro pažymėjimą, žemės sklypo įsigijimo dokumentą.
Geodeziniai matavimai – terminas, kuris yra konkretesnis nei kadastriniai matavimai ir nusako tikslius žemės sklypo duomenis. Jie yra atliekami koordinuojant žemės sklypo posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinierinius tinklus. O kadastriniai matavimai naudojami, kaip nekilnojamo daikto, tam tikri ploto parametrai, į kuriuos įeina ir išvardinti žemės sklypo matavimai.
Žemės sklypų geodeziniai matavimai atliekami žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant; keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį.
Hektaras
Hektaras yra ploto matavimo vienetas dažniausiai naudojamas žemės plotui skaičiuoti. Vienas hektaras lygus 100 arų arba 10 000 m² arba 0,01 km².
Buto naudingasis plotas
Buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma.
4. Etikos kodeksas ir MLS
Brokeris, gavęs užklausą dėl komisinių dalybų, privalo ją raštu patvirtinti.
Brokeriams, priklausantiems LNTVA ir turintiems galimybę naudotis MLS sistema, reikėtų gauti rašytinį patvirtinimą MLS sistemoje dėl komisinių dalybų.
LNTVA Nekilnojamojo turto specialistams draudžiama asmeniškai bendraujant su klientu ar kitais asmenimis ir/ar kitais būdais menkinti kito LNTVA Nekilnojamojo turto specialisto veiklą ar pasisakyti apie kito LNTVA Nekilnojamojo turto specialisto sandorio (-ių) detales.
Esant prieštaravimams tarp LNTVA Etikos Kodekso normų ir Lietuvos Respublikos įstatymų normų, pirmenybė teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų normoms
LNTVA Etikos kodeksas nustato:
- Taikomus moralinius ir etinius profesinės veiklos LNTVA principus;
- Etiškos ir profesionalios LNTVA Nekilnojamojo turto specialistų veiklos gaires;
- Reglamentuoja visų LNTVA narių vadovų ir įmonėje dirbančių ar LNTVA narius atstovaujančių brokerių profesinio elgesio etikos normas.